- atgajus
- 1 ãtgajus sm. (1), atgajùs (3b) 1. Lkv oro priėjimas: Išgręžk dėžė[je] skylutes, būs ãtgajus pienuo Šauk. Ugnis, jei negaus ãtgajaus, užges Kv. Neuždarykiat aklinai rūsio, palikiat skylę ãtgajuo Kv. Pampstanti karvė, ilginiais pažabota, gauna ãtgajų ir pasveiksta Plt. 2. atsigaivinimas, atsigavimas: Prisirinksu uogelių, būs širdžiai ãtgajus Užv. Ka gaučio bent kokio rūgštumo dėl atgajaus Kv. Sutroškusiame ore ilgai išbuvęs, ieško ãtgajaus Sr. Nušilęs būdamas ir atgajaus norėdamas, ant sniego pakritęs, voliojęs[is] – dabar ir susirgo Plt. | Vieną širdies atgajų turėjo – tai vienatinę savo dukrelę LzP. ║ vėsus, gaivinantis oras: Šito medžio ãtgajujo bepigu tau sėdėti Krtv. Karštu vasaros laiku sklepe toks ãtgajus yra Plt. Nei vėjo, nei atgajaus, rodos, apsnūdęs nuo šilimos tyliai rymoja Žem. Išejau laukan ant ãtgajaus Užv. ║ sustiprėjimas, atgijimas: Bitys gavo iš pavasario ãtgajų Šv. Kiekvienas ligonis ãtgajaus trokšta Kltn. 3. poilsis, atvanga: Jis be jokio atgajaũs dirba visą dieną Rmš. Duok tu žmoguo ãtgajų Skdv. | Tai karštis: be jokio atgajaũs antra nedėlia kepina Rdm.
Dictionary of the Lithuanian Language.